Šalyje pačių laimingiausių namų,
be lietnikų ir kondomų,
esame namų vaisių sėklos,
nerasi čia skolinių.

Kadangi mūs tik milijonas,
pasekti reik, kur eina poros,
iki kraujomaišos kad neprieitų,
sumaniai parinkt reik nuotakų.

Tačiau tiesa, anksčiau vėliau,
jei visą laiką būsim nuošaliau
susituoks kur ir atsitiks,
kad mūsų šaknys išsigims.

Bet etnogrupė sąmoninga
čia nusiminti neketina
nes rasė jos dar nemaišyta,
pakęs ir gūžį, nuplikimą,
ir dėdė pusbroliu lai būna
su penkiomis karpomis ant kūno
tegul, jei nori mielas dievas,
trikojis kada gims koks vienas,
šešias rankas ir tris akis turįs,
ir užsieniečiams nesmirdįs.

Ir kai istorijos pabaigoje,
visi kiti šiltam puode
kada nors būtį čia paliks,
tauta mūs pagaliau išplis.

Ir subręs, ir gims joje
tas, ko laukiame mes čia,
vaisius tūkstantmetinių mūsų traumų:
tas, kurį vadiname Triglavu.

TAUTA YRA MŪS IŠRINKTA,
KAD PASKUTINE JOS KILME
BUS VĖLIAVA GALOP NET ĮSTUMTA
Į PASKUTINĮ KAMPĄ ERDVĖJE.


prevod: Ignas Simanavičius